Dalia Teišerskytė (79 metų) poetė, redaktorė, buvusi Seimo narė

Savo gimimo dieną, 2023 m. lapkričio 27 d. mirė poetė, Lietuvos politikė ir visuomenės veikėja, Kauno moterų klubo „Ad ASTRA“ prezidentė Dalia Teišerskytė.

D. Teišerskytė mirė po sunkios ligos. Lapkričio 24-ąją ji pasiprašė būti išleista iš ligoninės namo, kad paskutines gyvenimo dienas praleistų su šeima.

D. Teišerskytė gimė Raseinių rajono Leonavos kaime. 1953 m. D. Teišerskytė buvo ištremta į Sibirą. Mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje.

Grįžusi į Lietuvą mokėsi vakarinėje mokykloje ir dirbo Mosėdžio daržininkystės ūkyje. Taip pat mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą ir įgijo žurnalistės specialybę.

Dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, ėjo Kauno menininkų namų direktorės pareigas, laikraščio „Jaunystė“ vyriausiosios redaktorės pareigas, „Gabijos“ žurnalo redaktorės pareigas.

Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą.

Liberalių pažiūrų D. Teišerskytė Seimo nare buvo ne vieną kadenciją, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus garbės narė, Kauno moterų klubo „Ad ASTRA“ prezidentė, aktyvi visuomenininkė. Išleido poezijos ir prozos knygų, rašė estrados dainoms tekstus, straipsnius Lietuvos ir užsienio leidiniams.

Antausį gavau nuo vėjo,

Lapai skrybėlę apkrito,

Bet į rudenio alėją

Išeinu kiekvieną rytą –

Palinguoti su šermukšniais,

Saujomis audras susemti,

Paklausyti lapų triukšmo

Liepų – bijančių pasenti...

Sopulingas nuogas medis

Glaudžiasi prie namo seno,

Slegia širdį meilės badas

Ir į pakelę ridena...

Klausiu vakaro vėlyvo –

Gal pasenti ir nurimti?

Gal rudens aperityvą

Tarsi dovaną priimti?

Prie kaktos priglausti uosį

Lyg išdavusį meilužį?

Ašarojant pasiguosti,

Kad širdis lyg varpo dūžiai

Trankos garsiai ir triukšmingai

Prie rudens spalvingo kelio?

Ė, žiūrėkit, jau užsnigo

Baltą vėliavą ir šalį...

Baltą vėliavą ir šalį,

Seną šunį ir berželį...

O ruduo gėdingai slepias

Po linksmai spalvotais lapais...“, – tokį eilėraštį paskutiniame savo „Facebook“ įraše paskelbė poetė D. Teišerskytė.