Claudia Cardinale (87), filmų „Leopardas“, „Rožinė pantera“ ir „8 1/2“ žvaigždė.

Sulaukusi 87 metų Prancūzijoje mirė aktorė, Claudia Cardinale, filmų „Leopardas“, „Rožinė pantera“ ir „8 1/2“ žvaigždė. Ji mirė apsupta savo vaikų, teigia jos agentas Laurent Savry. Kritikai ją vadino „europietiško pokario žavesio įsikūnijimu“.

C. Cardinale gimė 1938 m. balandį siciliečių šeimoje. Į kino pasaulį ji pateko atsitiktinai, būdama 16-os metų laimėjusi grožio konkursą, kuriame buvo išrinkta „gražiausia itale Tunise“. Jos prizas buvo kelionė į Venecijos kino festivalį, kur ji buvo pastebėta ir pradėjo gauti filmavimo pasiūlymų.

Prodiuseris Franco Cristaldi pasiūlė jai ilgalaikę sutartį su savo prodiuserine kompanija „Vides“. Ji dvejojo, nes planavo tapti mokytoja, bet galiausiai nusprendė pabandyti ir jau 1958 m. debiutavo Mario Monicelli filme „Didelis sandoris Madonos gatvėje“, kur atliko merginos iš Sicilijos vaidmenį.

Aktorės karjeros pradžia nebuvo lengva, ir ne tik todėl, kad iš pradžių ji gavo mažus vaidmenis.

Būdama 17-os metų, C. Cardinale buvo išprievartauta. Jai pavyko septynis mėnesius nuslėpti savo nėštumą, po to ji kreipėsi į F. Cristaldi ketindama nutraukti sutartį su jo kompanija. Kai aktorė prodiuseriui papasakojo tikrąsias savo sprendimo priežastis, jis patarė jai vykti į Londoną, atokiau nuo žiniasklaidos dėmesio, ir ten gimdyti, niekam nepranešant apie nėštumą, nes manė, kad tai nuvils visuomenę ir užbaigs aktorės karjerą. Oficialiai Claudiaji išvyko į Londoną studijuoti anglų kalbos.

Kad viskas liktų paslaptyje, prodiuseris pasiūlė pasirašyti sutartį, kurioje būtų aprašytas aktorės gyvenimas iki smulkiausių detalių.

„Nebebuvau savo kūno ar minčių šeimininkė. Net kalbėti su draugu apie bet ką, kas nukrypo nuo mano viešo įvaizdžio, buvo rizikinga – nes jei tai būtų paviešinta, patekčiau į bėdą. Viskas buvo “Vides“ rankose“, – prisiminė ji.

C. Cardinale sūnus Patrickas, kurį priglaudė tėvai, septynerius metus oficialiai buvo laikomas jaunesniuoju broliu, kol žurnalistas Enzo Biagi sužinojo tiesą. Aktorė nusprendė jam viską papasakoti, ir jis išspausdino tą istoriją žurnaluose „Oggi“ ir „L'Europeo“.

Karjeros pradžioje aktorė kalbėjo prancūziškai, arabiškai ir siciliškai, o itališkai beveik nemokėjo. Net ir pradėjus kalbėti itališkai, jos akcentas buvo laikomas „netinkamu“, o jos balsą dubliavo kiti aktoriai italų filmuose.

„Būdama 20-ies tapau pasakos heroje, šalies, kurios kalbos vos mokėjau, simboliu“, – vėliau rašė ji savo autobiografijoje.

1963 m. Federico Fellini, kurio filme ji vaidino „8 1/2“, primygtinai reikalavo, kad ji naudotų savo balsą. Tais pačiais metais ji vaidino Luchino Visconti istorinėje dramoje „Leopardas“ ir Blake'o Edwardso kriminalinėje komedijoje „Rožinė pantera“. Šie filmai jai atnešė pasaulinę šlovę.

„Visconti norėjo, kad būčiau brunetė su ilgais plaukais. Fellini norėjo, kad būčiau blondinė“, – prisiminė ji.

Septintajame dešimtmetyje ji dirbo Holivude. Kiti populiarūs filmai, kuriuose ji vaidino, buvo Sergio Leone'o vesternas „Kartą Vakaruose“ (1968 m.).

Vėliau prisimindama savo karjerą, C. Cardinale sakė: „Geriausią mano gyvenimo komplimentą išgirdau iš aktoriaus Davido Niveno filmuojant filmą „Rožinė pantera“. Jis pasakė: „Claudia, tu, kaip ir spagečiai, esi didžiausias Italijos išradimas.“

1968–1969 m. C. Cardinale dalyvavo filmuojant sovietų ir italų bendros gamybos filmą „Raudonoji palapinė“ – režisieriaus Michailo Kalatozovo paskutinį darbą. Filmas buvo paremtas tikra istorija: italų aeronautų gelbėjimu Arktyje 1928 m.

Aktorė palaikė ilgalaikius santykius su savo prodiuseriu P. Cristaldi, tačiau 1975 m. jį paliko dėl italų režisieriaus Pasquale Squitieri. Pasak „Guardian“, keršydamas P. Cristaldi paprašė draugų ir kolegų iš Italijos kino industrijos atstumti C. Cardinale, todėl, pavyzdžiui, L. Visconti atsisakė leisti jai vaidinti paskutiniame jo filme „Nekaltasis“ (1976). Kaip vėliau prisipažino C. Cardinale, vienu metu ji suprato, kad banko sąskaitoje nebeliko pinigų.

Nepaisant to, aktorės karjera tęsėsi ir per savo gyvenimą ji nusifilmavo maždaug 120-yje filmų. Naujausi C. Cardinale darbai apima vaidmenis filme „Sukčių miestas“ ir televizijos seriale „Bulle“ (2020), taip pat Reedo Behi dramoje „Atleidimo sala“ (2022).

Moteris gyveno su P. Squitieri iki jo mirties 2017 m., ir jie susilaukė dukters, taip pat vardu Claudia.

Už savo karjerą Venecijoje 1993 m. C. Cardinale buvo apdovanota Auksiniu liūtu, o Berlyne 2002 m. – Auksiniu lokiu.

2000 m. aktorė buvo paskirta UNESCO geros valios ambasadore už savo darbą kovojant už moterų teises.

Italijos kultūros ministras Alessandro Giulio pavadino ją „viena didžiausių visų laikų italų aktorių“, „itališko žavesio“ įsikūnijimu.

„Nugyvenau daugiau nei 150 gyvenimų: prostitutė, šventoji, romantiška herojė – kiekvieno tipo moteris. Ir tai stebuklas, kad galiu pasikeisti“, – yra sakiusi aktorė.