1997 m. vasario 21 d. Vievyje mirė vienas iš labiausiai pasižymėjusių Kaišiadorių vyskupijos kunigų, 1972 m. išleistojo Naujojo Testamento vertėjas, „Trumpo teologijos žodyno“ ir kitų leidinių bei teologinio turinio straipsnių autorius, Kaišiadorių katechetinių kursų vedėjas Česlovas Kavaliauskas.
Kunigas Č. Kavaliauskas gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, darbininkų šeimoje, kuri vėliau persikėlė į Kauną. Čia jis mokėsi pradžios mokykloje ir valstybinėje „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. vasarą buvo įšventintas į kunigus.
Iš pradžių dirbo vikaru Kauno arkivyskupijoje, kuriai tuo metu ir priklausė. Tačiau 1950 m. gruodžio 20 d. buvo suimtas, vėliau nuteistas ir išvežtas į Sibirą, kur dalyvavo garsiajame Norilsko kalinių sukilime, už ką buvo papildomai nubaustas. Stalinui mirus buvo paleistas ir 1956 m. pavasarį grįžo į Lietuvą.
Grįžęs į tėvynę, perėjo dirbti į Kaišiadorių vyskupiją ir, atsidėjęs daugiausia savarankiškoms teologijos studijoms, išmoko anglų, vokiečių, kai kurias kitas kalbas, skaitė mokslines knygas, vertė, rašė ir spausdino straipsnius, vadovavo katechetiniams kursams. Jis dirbo daugelyje Kaišiadorių vyskupijos parapijų.
Nors šiam kunigui teko dažnai kilnotis iš vienos vietos į kitą, tai netrukdė atsiduoti savarankiškoms teologijos studijoms, parašyti daugybę teologinių straipsnių, susirašinėti su garsiausių pasaulyje universitetų mokslininkais, rūpintis jaunimo sielovada. Šis skvarbaus proto, plačios erudicijos ir taurios širdies žmogus analitiko žvilgsniu įsismelkdavo į daugybę mokslo ir tikėjimo problemų, gilinosi į kvantinės fizikos ir tikimybių teorijos paslaptis, jį domino metafizikos ir tiksliųjų mokslų santykis ir daugybė kitų dalykų.
Kai kurie jo darbai išėjo atskiromis knygomis. Dalis ankstesnių 20–30 metų senumo teologijos rankraščių, parengtų Dubingiuose padedant ilgamečiam bičiuliui Viktorui Petkui, buvo išleista 1992 m. kaip „Trumpas teologijos žodynas“.
1998 m. pasirodė straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“. Šį rinkinį sudaro anksčiau skelbti ir iš autoriaus rankraščių fondo paimti straipsniai, kuriuose gvildenamos teologijos metodologijos, kristologijos ir eschatologijos temos, ir ištraukos iš pokalbių, rengtų Lietuvos katalikų radijo „Mažosios studijos“ (1995–1996 m.) redaktoriaus Vaidoto Žuko.
Deja, dauguma Č. Kavaliausko pamąstymų ieškant tikėjimo sąsajų su nepažintu ir nepažiniu pasauliu moderniųjų mokslų laimėjimų pagrindu liko neužrašyta ir nepaskelbta, kaip ir svajonė parengti originalią egzistencinės filosofijos kritinę istoriją.
Būdamas poetiškos sielos, kunigas. Č. Kavaliauskas yra sukūręs ir lyrikos šedevrų. 2000 m. išėjusiame poezijos rinkinyje „Pažadėtoji žemė“ vyrauja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje, troškimas pažinti Viešpatį supriešinamas su XX a. pabaigai būdingu pragmatizmu.
Daugelį stebino Č. Kavaliausko talentas kalboms: savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius greta mokėtų 6–7 didžiųjų Europos kalbų jis išmoko dar keletą, skaitė net 12–13 kalbų.
Prie žymesnių vertimų paminėtina Euzebijaus Cezariečio „Bažnyčios istorija“ (1993 m.), kurios pirmuosius septynis skyrius kun. Česlovas Kavaliauskas išvertė iš graikų kalbos, taip pat yra išvertęs E. A. Poe, R. Kiplingo ir kitų klasikų kūrinių, karaliaus Saliamono Giesmių giesmę („Nepriklausoma Lietuva“, 1992 m.; persp. „Šiaurės Atėnai“, 1997 m.).
Tačiau bene didžiausias jo indėlis – Šventojo Rašto tekstų tyrinėjimai ir vertimai. Iš senosios graikų kalbos išversto Naujojo Testamento išėjo keletas leidimų (I – 1972 m., II – 1988 m., III – 1992 m., IV ekumeninis naujai redaguotas leid. – 1998 m.). Versdamas Naująjį Testamentą Č. Kavaliauskas preciziškai siekė lietuviškų atitikmenų semantinio ir stilistinio tikslumo. Pasak Naujojo Testamento redaktoriaus kunigo Vaclovo Aliulio, Č. Kavaliauskas prie šio vertimo darbavosi ketverius metus (1966–1970).
Kunigas Č. Kavaliauskas mirė 1997 m. vasario 20 d., palaidotas Vievyje.