Borisas Juchananovas (67), viena ryškiausių 20-tojo amžiaus pabaigos rusų teatro asmenybių.

Būdamas 67 metų mirė Borisas Juchananovas – režisierius, pedagogas, video ir kino menininkas, viena ryškiausių 20-tojo amžiaus pabaigos rusų teatro asmenybių, Vilniaus rusų dramos teatre 1999 m. pastatęs D. Fonvizino pjesę „Nesubendėlis“. Paskutiniu metu jis buvo „K. S. Stanislavskio elektroteatro“ meno vadovas.

Šią žinią, kurią pranešė teatro kritikas, GITIS rektorius Grigorijus Zaslavskis, paviešino nepriklausomas kanalas „Meduza“.

Mirties priežastis nenurodyta.

B. Juchananovas buvo ne tik teatro ir kino režisierius teatro teoretikas, bet ir rašytojas bei poetas. 1986 m. jis baigė GITIS režisūros kursus, vadovaujamus Anatolijaus Efroso ir Anatolijaus Vasiljevo.

B. Juchananovas buvo pirmosios nepriklausomos teatro grupės Sovietų Sąjungoje „Teatras-teatras“ įkūrėjas, taip pat „pagrindinė devintojo dešimtmečio vidurio meninio pogrindžio figūra ir vienas iš „lygiagretaus kino“ judėjimo, kuris susiformavo priešinantis oficialiam sovietiniam kinui, dalyvių“.

B. Juchananovas pastatė daugiau nei šimtą spektaklių Maskvoje, Sankt Peterburge, Amsterdame, Vilniuje, Vičencoje, Kotbuse ir kituose miestuose.

2013 m. B. Juchananovas vadovavo buvusiam Maskvos dramos teatrui, pavadintam K. S. Stanislavskio vardu. Po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos teatras buvo pavadintas „Stanislavskio elektroteatru“. Jame savo spektaklius statė Romeo Castellucci, Heineris Goebbelsas, Teodoras Terzopulas, Natalija Menendez, Konstantinas Bogomolovas, Filipas Grigorjanas, Borisas Pavlovičius, Marfa Gorvits ir kiti.

B. Juchananovas yra filmų „Vaizdo romanas 1000 kasečių. Pašėlęs princas“, „Niekam nepavaldus“, „Taip! Daunai...“, „Pamokslavimas“, „Pašėlusis angelas Pinokis“ ir kitų autorius.