Arvydas Šliogeris (75 metų) šiuolaikinis lietuvių filosofas, daugelio veikalų autorius, tarp kurų paskutinysis – „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“

2019 m. gruodžio 18 d. ryte po sunkios ligos išėjo iškiliausias šiuolaikinis lietuvių filosofas, akademikas, profesorius Arvydas Šliogeris. Jo unikaliai kūrybingas filosofinis mąstymas, gilios ir originalios intuicijos, fundamentinės reikšmės filosofijos veikalai, asmenybės jėga bei žavesys, riteriškai tauraus gyvenimo pavyzdys įkvėpė, įkvepia ir ateityje įkvėps ne tik filosofus, bet ir visus mąstančius Lietuvos žmones, visą Lietuvos visuomenę.

Filosofas gimė 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje. 1967 m. baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. Nuo 1973 m. dėstė Vilniaus universitete, 2003–2012 m. buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjas.

Svarbiausi A. Šliogerio veikalai – Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas (1985), Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai (1990, antrasis leidimas – 2016), Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai (1990; antrasis leidimas – 2006), Sietuvos: eseistikos rinktinė (1992), Post scriptum: iš filosofinių dienoraščių (1992), Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai (1995), Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai (1996; antrasis leidimas – 2011), Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai (1997), Alfa ir omega: ontotopijos metmenys (1999), Kas yra filosofija? (2001), Niekis ir Esmas (2 tomai; 2005; antrasis leidimas – 2017), Melancholijos archipelagai: žodžiai ir vaizdai (2009), Filosofijos likimas (kartu su Algiu Mickūnu; 2009), Bulvės metafizika (2010), Lietuviškosios paraštės (2011), Pokalbiai apie esmes (kartu su Virginijumi Gustu; 2013), Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių (2016).

Be minėtų svarbiausių darbų, A. Šliogeris parašė ir daugybę straipsnių, esė bei etiudų apie filosofijos prigimtį ir ištakas, filosofinius Vakarų kultūros pamatus, meno prigimtį, meno kūrinio ontologiją ir meninės kūrybos fenomeną, šiuolaikinę lietuvių kultūrą (poeziją, prozą, teatrą, fotografiją), senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, XX a. lietuvių filosofiją, taip pat egzistencinę (ypač Heideggerio) ir dabartinę prancūzų filosofiją. Į lietuvių kalbą filosofas išvertė ir daugybę klasikinės bei šiuolaikinės filosofijos veikalų.

A. Šliogeris yra Lietuvos nacionalinės premijos (1992) ir Lietuvos mokslo premijos (2010) laureatas.