Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2022 LIEPOS 18 D. | Nekrologas.lt
Aloyzas Sakalas
1931 LIEPOS 6 D. - 2022 LIEPOS 18 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Aloyzas Sakalas (91 metų) europarlamentaras, Nepriklausomybės Akto signataras

Eidamas 92-uosius metus 2022 m. liepos 18 d. mirė Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio Seimo narių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.

A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje.

1960 m.A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.

1949–1954 m. jis kalintas už antisovietinę veiklą.

A. Sakalas 1988 m. tapo Sąjūdžio grupės nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 m., vėliau tapo jos garbės pirmininku.

„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinktų Lietuvai ir jos žmonėms, interviu laikraščiui „Socialdemokratas“ yra kalbėjęs A. Sakalas.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 m. ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 m. – Seimo nario, o 2004–2009 m. Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“, – jį cituoja partijos kolegos.