Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2022 BIRŽELIO 11 D. | Nekrologas.lt
Algis Petras Piskarskas
1942 GRUODŽIO 19 D. - 2022 BIRŽELIO 11 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Algis Petras Piskarskas fizikas; Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas

Mirė vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas, lazerių mokslo kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas.

A. Piskarskas nuo 1968 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“. Tais pačiais metais tapo Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu.

Mokslininkas skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos universitetuose, mokslo centruose. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys.

1991 m. jis tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 2001 m. – viceprezidentu. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.

Parašė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų.

Fizikas už savo mokslinius darbus yra gavęs ne vieną premiją ir apdovanojimą. 1999 m. jam įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2019 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.