Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2015 BALANDŽIO 3 D. | Nekrologas.lt
Algirdas Vaclovas Patackas
1943 RUGSĖJO 28 D. - 2015 BALANDŽIO 3 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Algirdas Patackas (72 metų) resistentas, signataras, parlamentaras

2015 m. balandžio 3 d. po sunkios ligos mirė paskutiniuoju Lietuvos riteriu tituluotas buvęs Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.

A. Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį. Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.

Būdamas 26 m. A. Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 m. Kaune. Nepriklausomybės aušroje jis buvo kalintas už pogrindžio leidinius.

Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais – sovietinės okupacinės valdžios A. Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988–1990m. A. Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, o tapęs Aukščiausios tarybos–Atkuriamojo seimo nariu, jis buvo tarp tų, kurie liudijo Lietuvos nepriklausomybę 90-ųjų kovo 11-ąją, vėliau kelias kadencijas Išrinktas į Seimą. Jo nariu vėl tapo 2012-aisiais. Nepamiršo kalbos, kultūros ir baltų ištakų tyrinėjimų. Viena paskutiniųjų knygų apie lituanistiką – „LItua“.1989–1995 m. A. Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.

„Vien dėl kalbos Lietuvą reiktų padaryti rezervatu, jei mes saugome gamtą, retus gyvūnus, tai ir lietuvius reiktų saugoti, kaip labai retus jų turėtojus“, – A. V. Patackas sakė 2014-aisiais Seime.

Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 m. 2000–2002 m. A. Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Į parlamentą vėl buvo išrinktas 2012 m. su „Drąsos kelio“ partija.

Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, jam suteiktas Garbės savanorio vardas ir ženklas.

„A. Patackas buvo ypatingas asmuo, su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje, labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas. Tai karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ir sargybinis. Kito tiesiog nėra, – sakė profesorius Vytautas Landsbergis. – Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena – savotiška būties šerdis, esminė būties konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. “