Alanas Greenspanas (100), buvęs Federalinio rezervo sistemos pirmininkas.

Sulaukęs 100 metų mirė amerikiečių ekonomikos „roko žvaigždė“, buvęs Federalinio rezervo sistemos pirmininkas Alanas Greenspanas.

Įtakingas JAV ekonomistas A. Greenspanas nuo 1987 iki 2006 m. vadovavo Federalinių rezervų sistemai (FED) – Amerikos centrinio banko atitikmeniui. Apie mirtį, anot televizijos, pranešė jo žmona, NBC naujienų žurnalistė Andrea Mitchell.

„Sulaukęs 100 metų Alanas mirė šįryt namuose nuo Parkinsono ligos komplikacijų“, – birželio 22 d. pasirodžiusiame pareiškime teigė 79 metų Mitchell.

Pora buvo susituokusi 29 metus.

A. Greenspanas FED pirmininko pareigas ėjo 18 su puse metų, prižiūrėdamas tris prezidento kadencijas iš eilės: Ronaldo Reagano, George'o H.W. Busho ir Billo Clintono. Jis paliko šias pareigas tik valdant Bushui jaunesniajam.

Federalinis rezervų bankas pareiškė užuojautą jo našlei ir pažymėjo, kad A. Greenspano „indėlis į pinigų politiką ir ekonominę mintį paliko neišdildomą pėdsaką“ tiek pačioje institucijoje, tiek visoje šalyje ir ekonomikoje.

A. Greenspanas gimė 1926 m. kovo 6 d. Niujorke. Jis studijavo ekonomiką Niujorko universitete, 1950 m. įgijo magistro laipsnį. Doktorantūros studijas jis baigė Kolumbijos universitete, vadovaujamas ekonomisto Arthuro Burnso, kuris aštuntajame dešimtmetyje pirmininkavo Federaliniam rezervų bankui.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje A. Greenspanas perėmė kai kuriuos kapitalistinės racionalaus individualizmo filosofijos aspektus, kuriuos sukūrė Rusijoje gimusi rašytoja Ayn Rand, knygos „Atlas Shrugged“ autorė. Jis draugavo su A. Rand iki jos mirties 1982 m. ir savo memuaruose rašė, kad ji turėjo įtakos jo intelektualinei raidai.

1967 m. A. Greenspanas susidomėjo politika ir po metų dirbo Richardo Nixono perrinkimo kampanijos patarėju. Jis atsisakė oficialių pareigų prezidento administracijoje, tačiau vietoj to, ekonomistas R. Nixoną neoficialiai konsultavo.

Po R. Nixono atsistatydinimo A. Greenspanas tapo prezidento Geraldo Fordo vyriausiuoju ekonomikos patarėju ir šias pareigas ėjo iki 1977 m.

Vėliau jis įgijo ekonomikos daktaro laipsnį ir devintojo dešimtmečio antroje pusėje grįžo į vyriausybės tarnybą. Prezidentas R. Reaganas nominavo A. Greenspaną vadovauti Federaliniam rezervui, o Senatas 1987 m. rugpjūtį jo kandidatūrą patvirtino.

Netrukus po to, 1987 m. spalio 19 d., atėjo „Juodasis pirmadienis“, kai „Dow Jones“ pramonės vidurkis krito daugiau nei 22 proc. – tai buvo didžiausias nuosmukis istorijoje. A. Greenspanas ėmėsi skubių priemonių finansų rinkų likvidumui palaikyti. Nuo tada tokios skubios paramos priemonės ekonominio nestabilumo laikotarpiais Jungtinėse Valstijose tapo žinomos kaip „Greenspano šuolis“.

A. Greenspanas giriamas kaip Amerikos ekonomikos vairininkas per ilgiausią šalies istorijoje ekonomikos plėtrą – nuo ​​1991 m. pavasario iki 2001 m. pirmojo ketvirčio. Akcijoms pakilus iki rekordinio lygio, žurnalas „The Economist“ pavadino A. Greenspaną „roko žvaigžde“. Jis taip pat užsitarnavo pravardę „maestro“.

A. Greenspanas penkias ketverių metų kadencijas iš eilės ėjo FED pirmininko pareigas ir pasitraukė 2006 m. sausio mėn. Tačiau po 2008 m. finansų krizės kai kurie kritikai jį užsipuolė, kaltindami, kad jis, būdamas FED pirmininku, nepaisė 2000-ųjų pradžios hipotekos burbulo.

2011 metais vyriausybės komisija, tirianti krizės priežastis, sutiko, kad A. Greenspano veiksmai ar neveikimas lėmė nelaimę. Pats ekonomistas krizę pavadino „kartą per šimtmetį pasitaikančiu kredito cunamiu“, taip pat pripažino, kad ji pasirodė daug didesnė, nei kas nors galėjo įsivaizduoti.

Vėlesniais savo gyvenimo metais A. Greenspanas vadovavo savo konsultacinei įmonei Vašingtone ir rašė knygas. Savo memuaruose jis, be kita ko, apibūdino JAV prezidentus, su kuriais dirbo. Pavyzdžiui, R. Nixonas, anot ekonomisto, buvo protingas, bet paranojiškas. A. Greenspanas juokaudamas demokratą B. Clintoną pavadino „geriausiu respublikonų prezidentu per pastarąją istoriją“. Pats buvęs FED pirmininkas visada palaikė Respublikonų partiją.